Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą, remiantis bažnytinių architektūrinių užsakymų ir juos lėmusių kultūrinių veiksnių istorijos studijomis. Aptarti bendri kultūros reiškiniai, turintys įtakos ar tiesiogiai veikiantys mecenavimo procesą. Meninis vertinimas palygintas su meno apibūdinimu tyrinėjamuose šaltiniuose. Daugiausia dėmesio skirta menininko ir mecenato santykiams. Siekta išsiaiškinti, kokia buvo užsakovo įtaka atliekamam bažnytinio meno užsakymui. Remiantis surinkta faktografine medžiaga apibūdinta LDK XVII a. bažnytinės architektūros užsakymų dinamika. Prieduose pateikti XVII a. LDK katalikų vyskupijų bažnyčių ir architektūros užsakovų sąrašai.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.
Straipsnių rinkinį vienija šventųjų arba kultinių atvaizdų tema, nagrinėjama akcentuojant jų kilmės, importo iš kitų kraštų ir sklaidos, paplitimo kartočių pavidalu klausimus