Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, kuriame ne tik įamžintas dabartinė sinagogų būklė, tačiau pristatomi jų architektūros ir istorijos tyrimai. Leidinys aktualus architektūros, paveldosaugos specialistams bei visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi, kultūra ir paveldu. Jame pateikiama vertinga ikonografinė, archyvinė medžiaga, dabartiniai pastatų planai leidžia naudoti katalogą tolimesniems šios srities tyrinėjimams.
Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m.
Leidinyje atskleidžiami nauji šventųjų kulto raiškos Lietuvos kultūroje aspektai, parodoma globėjų gerbimo tradicija, pateikiama šventųjų ikonografijos pavyzdžių, publikuojami išaiškinti nauji dailės mecenatystės faktai