Antrajame katalogo tome, kaip ir pirmajame, abėcėlės tvarka yra aprašytos dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusios sinagogos, užfiksuota jų būklė, pateikta išsami ikonografija, liudijantį pastato istoriją. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, kuriame ne tik įamžintas dabartinė sinagogų būklė, tačiau pristatomi jų architektūros ir istorijos tyrimai. Leidinys aktualus architektūros, paveldosaugos specialistams bei visiems besidomintiems Lietuvos praeitimi, kultūra ir paveldu. Jame pateikiama vertinga ikonografinė, archyvinė medžiaga, dabartiniai pastatų planai leidžia naudoti katalogą tolimesniems šios srities tyrinėjimams.
Mokslinių straipsnių rinkinyje nagrinėjami įvairūs Vilniaus meninio gyvenimo aspektai, pristatomi čia sukurti reikšmingi meno kūriniai, aptariami Vilniaus įvaizdžio senojoje literatūroje ir dailėje klausimai
Monografijoje „Camera obscura. Lietuvos fotografijos istorija“ pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos fotografijos raida 1839–1945 m.