Šioje knygoje žaismingu pokalbių ir esė formatu pristatomi pagrindiniai meno doktorantūros aspektai ir atsakymai į galimus klausimus apie ją, taip pat nevengiama pateikti provokacijų ir spekuliacijų. Knygoje kalbasi menininkai, filosofai, menotyrininkai ir kiti praktikai bei tyrėjai. Ši knyga siekia populiarinti meno doktorantūrą ir meninį tyrimą platesniuose visuomenės sluoksniuose. Labiausiai ji sudomins ne tik esamus bei būsimu meno magistrantus ir meno doktorantus, bet ir mokslininkus, kurie domisi naujomis tyrimo metodologijomis bei epistemologijomis.
- Sudarytojas prof. dr. Vytautas Michelkevičius
Sudarytojas: Vytautas Michelkevičius
Dizaineriai: Gailė Pranckūnaitė ir Marek Voida
Redaktorė: Asta Bartkevičiūtė
TURINYS
Laiškas: Mielas (-a) menininke, svarstantis (-i) apie tyrimus Mielas (-a) mokslininke, svarstantis (-i) apie meną (p. 4, 6)
Kadaise buvau menininkas, dabar esu menininko vadovas: pastabos apie vadovavimą ir priėmimą meno doktorantūros programose. Vytautas Michelkevičius (p. 8)
Kaip pagauti meninio tyrimo ontoepistemologinę uodegą, kai ji yra arba dujinės būsenos, arba tarsi gegutės kiaušinis mokslą lizde?
Vytauto Michalkevičiaus ir Aldžio Gedučio pasikalbėjimai apie tyrimą slinktis tarp mokslo ir meno (p. 26)
Diskusija apie tyrimo (de)kolonizavimą bei postdiscipliniškumą moksle ir mene. Tarp kongreso dalyvią (p. 46)
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.
„Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties, drąsos ir nevilties, atgimimo ir saulėlydžio ir pan. – metamorfozės.“ - prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas