Norvegų menininko knyga apie meno studijų reikšmę. Autorius kalba apie tai, kad reikia pasipriešinti postmodernybei bei individualumo propagandai solidarumo ir bendruomeniškumo sąskaita.
„Reikia išsaugoti meno studijas, kaip galimybių sritį gimstantiems piliečiams menininkams. Tai meno studijų kaip diskursyvios akademinės erdvės vizija, kuri padėtų įgyvendinti pagrindinį meno tikslą išklibinti vadinamąją teisingą, t.y. įsitvirtinusią doktriną“, - rašo Damerellis. Jis mano, kad meno studijos gali prisidėti prie visuomenės tobulinimo, nes menas realizuoja kitokį dalijimąsi patirtimi.
Knygos pabaigoje yra išsami A. Narušytės parengta santrauka lietuvių kalba.
Knygoje pristatoma metodika, skirta kuratorystei ir edukacijai samių ir lietuvių meno kontekste. Pagrindinis tyrimo klausimas: kaip kuratoriai gali pristatyti vizualųjį, gyvąjį meną ir performansus, kurių temos susijusios su dekolonizacija ir postkolonijine atmintimi, tarptautinei auditorijai taip kuriamus lietuvių ir samių menininkų, kad ji gautų nuoseklų šių kūrinių suvokimą?
Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baruose“