Naujoje Viktorijos Daujotės (Daujotytės) knygoje taupia kalba kalbama apie gyvenimą, raštą, gamtą, patirtį, ką raštas atveria ir ką lapo skiltyje paslepia. Ką galima užrašyti ir ko ne.
Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.
Į šią antologiją atrinkta dailininkų sukurta poezija yra dėmesio vertas lietuvių kultūros reiškinys, vystęsis maždaug nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio ir gyvas iki pat šių dienų, jau turintis savo istoriją ir hagiografiją.