„Telekūniai. Kraujuojantys subtitrai postrobotinėms scenoms“ (anglų kalba, Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes, Milan: Mousse Publishing, 2024) analizuoja nestabilius ryšius tarp meninės artikuliacijos, meno sistemų ir kultūros darbuotojų vaidmenų Artimosios dabarties automatizacijos, dezinformacijos ir postrobotinės estetikos kontekste.

Keistas „Teletabių“ ir „Videodromo“ hibridas algoritmų amžiuje, „Telekūniai“ siekia daugialypių techno-somatinių tikslų. Knygoje, kurioje kalbama apie vis didėjantį mūsų kūnų susipynimą su episteminiu, kibernetiniu ir kinetiniu medžiagiškumu, rašoma alternatyvi meno istorija, daugiausia dėmesio skiriant Vidurio Rytų Europai, ir pateikiami spekuliatyvūs kultūros kūrėjų portretai automatizacijos ir dezinformacijos dabartyje. Tekstas parašytas bendradarbiaujant su debesų kompiuterijos rašymo asistente, turinčia centrinio personažo sindromą. Tekstą taip pat galima interpretuoti ir kaip akademinį romaną, skirtą per daug kofeino vartojančiai kartai, kuriai būdingas lengvas dėmesio deficito sindromas, ar spekuliatyvų scenarijų (ne)galimam bendradarbiavimui su būsimomis dirbtinio intelekto ar mašininėmis asmenybėmis. Galiausiai, tai taip pat yra bandymas parašyti praktika grįstą baigiamąjį darbą dailės doktorantūros studijoms.

Knygos leidėjai: Vilniaus Dailės Akademija, VšĮ Baltish Arts Magazine ir Mousse Publishers
Dizaineris: Nerijus Rimkus
Redaktorė: Gemma Lloyd

Knygą pavartykite: www.moussemagazine.it

-------------------------------------------

A strange hybrid of Teletubbies and Videodrome in the age of algorithms, Telebodies is a techno-somatic, multifaceted endeavor referring to the ever-growing entanglement of our bodies with epistemic, cybernetic, and kinetic materialities. The book offers an alternative art history in the near-present of automation and disinformation, portraying a Central Eastern Europe populated by speculative cultural producers.

Written in collaboration with a cloud-based typing assistant with “main character syndrome,” the text can also be interpreted as an academic novel about the doctoral research of an overcaffeinated generation with slight attention deficit disorder, or processed as a speculative script for (im)possible collaborations with AI or machine-based personalities to come. It is also an attempt to write a practice-based fine-arts doctoral thesis at the Vilnius Academy of Arts.

With artworks quoted, illustrated or otherwise used by Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Marta Frėjutė, Viltė Fuller, Pakui Hardware, Laura Kaminskaitė, Marcos Lutyens, George Maciunas, Thomas Manneke, Simon Dybbroe Møller, Darius Mikšys, Tanja Ostojić, Ieva Rojutė, Janina Sabaliauskaitė, Allan Sekula, Slavs and Tatars, Gertrude Stein, Mladen Stilinović, Viktor Timofeev, Vytautė Žilinskaitė, and others.

Published by: Vilnius Academy of Arts, VšĮ Baltish Arts Magazine and Mousse Publishers
Designer: Nerijus Rimkus
Copy editor: Gemma Lloyd

Look inside the book: www.moussemagazine.it