Žemaičių aukštuma savo didkalvėmis, garsiaisiais piliakalniais ir dar garsesnėmis, į istorinius šaltinius jau patekusiomis žemaičių pilimis, yra labai svarbi žemaičių ir kuršių istorijai pažinti. Dar svarbesnė ir iki šiol mums nedaug pažinta yra pati seniausia šio krašto istorija, kai besitraukiantis ledynas XIII–XI tūkstantmečiais prieš Kristų čia galutinai suformavo didžiulį ir didingą Biržulio–Lūksto duburį. Jį supo mažesni ežerėliai ir upeliai, davę pradžią svarbiausioms Vakarų Žemaičių upėms – Virvytei, Rešketai, Varduvai, Ventai, Minijai ir Dubysai, prie kurių jau XI tūkstantmetyje prieš Kristų kūrėsi pirmieji gyventojai. Būtent čia surasti svarbiausi akmens amžiaus kapinynai Biržulio ežero salose Donkalnyje ir Spigine, o visai netoli jų – daugiau nei pusė šimto akmens ir žalvario amžiaus stovyklų, gyvenviečių, aukojimo vietų, kurių didžioji dalis pilnai ar iš dalies tyrinėta.
Be abejo, senųjų gyventojų išvaizdai, laidojimo papročiams, tikėjimams ir net kalbos pažinimui ypač svarbus Biržulio salų kapinynų, pavienių akmens amžiaus kapų prie Virvytės ir Rešketos palikimo tyrimas. Jis kukliai pradėtas dar 1930–1934 m., rankiniu būdu tiesinant Virvytės ir Rešketos upių vagas aptikus pirmąją akmens amžiaus antropologinę medžiagą. Tyrinėjimai sėkmingai pratęsti suradus net 2 akmens amžiaus kapinynus: 1981–1982 m. – Donkalnio ir 1985–1986 m. – Spigino. Šių kapinynų, unikalių net visos Europos mastu, tyrimai nenutrūksta iki šiol, kaupiasi vis naujesnė ir gausesnė medžiaga, į tyrėjų gretas įsijungia naujos pajėgos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir kitų pasaulio valstybių.
Skaitytojams norime pristatyti rezultatus aptariamame regione atliktų naujausių tyrimų – archeologinių, antropologinių, lingvistinių ir plačiąja prasme gamtamokslinių, ypač paleogenetinių. Šie tyrimai yra išskirtinai svarbūs kultūrinei ir etninei mūsų protėvių kilmės istorijai pažinti. Būtent čia, senajame Biržulio regione, gyvenusių senųjų europiečių, indoeuropiečių bei senųjų baltų genčių kapinynų ir jų aplinkos gyvenviečių tyrimai jau dabar padeda ir ateityje padės spręsti daugybę klausimų, reikšmingų ne tik Lietuvos ir Baltijos regiono, bet ir visos Europos akmens amžiaus žmonių kilmei, kultūrinei, etninei bei biologinei–genetinei istorijai pažinti.
Menininko knyga-albumas „Portretai“ apibendrina pastarųjų dviejų dešimtmečių Dariaus Žiūros kūrybines idėjas ir įvairialypį, daugiasluoksnį jo santykį su portretu. Knygoje publikuojami kūrinių „Gustoniai“, „Portretai“, „Videostudija“, „Monumentas utopijai“, „Ukraina“ ir kt. vaizdai, taip pat kultūros tyrėjų, kuratorių, rašytojų Jurijaus Dobriakovo, Agnės Narušytės, Anderso Kreugerio tekstai ir meno kritikės Jogintės Bučinskaitės pokalbis su menininku. Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Knyga apie tai, kaip Kristaus kančios kelio pamaldumo tradicijos, susiformavusios didžiosiose kalvarijose ar vienuolynuose, pamažu ėmė skleistis ir per pusantro šimto metų bernardinų vienuolių, vyskupų ir klebonų pastangomis pasiekė net atkampiausias bažnyčias ir paliko reikšmingus regimus ženklus – kalvarijas, Kryžiaus kelio koplytėles šventoriuose ir atvaizdus.