The book chapters describe and make sense of the process of city/industry disentanglements since the beginning of the decommissioning of the Ignalina Nuclear Power Plant, Visaginas core enterprise. The main spatial site that framed our work on Visaginas knowledge infrastructures relevant in 2015-2020 is the town’s public library as potentially a strategic institution and facility in the process of the disconnection between the INPP and the town.

Vilniaus dailės akademijos 2021 m. magistrai

Vadovėlio tikslas – pasitelkus Lietuvos ir užsienio istorinių ir šiuolaikinių utopijų pavyzdžius, atskleisti įvairialypių kontekstų sąsajas su architektūra, parodyti jų įtaką utopinių projektų raidai ir jų pavidalams. Sąveika nagrinėjama, aprašant utopijas, projektus ir jų tipus; erdvės ir laiko kategorijas kultūroje ir architektūroje; politinius, religinius ir techninius dalykus tyrinėjančias teorijas.

Šiame gausiai iliustruotame leidinyje supažindinama su dailininko biografija, apžvelgiamas jo pedagoginis darbas, aptariama visų grafikos rūšių kūryba, pateikiamas kūrinių katalogas ir bibliografija.

Jubiliejų kultūra (Nr. 100) / Anniversary Culture (Vol 100)

100-ąjį Actą Academiae Artium Vilnensis (AAAV) numerį nu­sprendėme skirti jubiliejaus reiškiniui kultūroje apmąstyti, jubiliejams kurtai dailei kaip savitai meno istorijos sričiai ir savitai jos refleksijos rūšiai pristatyti

Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baruose“

Šis katalogas suteikia progą pažinti šią menininkę tiek biografiniu, tiek dailėtyriniu aspektu, atskleidžiama ir jos veikla šiuolaikinės architektūros ir visuomeninių procesų kontekste. Ãplinkos, kuriose ji veikė ir kurias pati kūrė, atgyja dailėtyriniuose tekstuose. Juos papildo pačios Aleksandros Kasubos tekstai, kuriuose menininkė atskleidė savo kūrybos principus, idėjas ir vizijas. „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ – tai knyga apie A. Kasubos kūrybinio palikimo aktualumą, jos hibridinių – meno, dizaino, architektūros – praktikų grožį ir svarbą.

Šio numerio tema – fotografija, bet ne jos meno tradicija ar naujovės. XX a. 8-ajame dešimtmetyje muziejams pagaliau pripažinus fotografiją menu, menininkai ją atrado kaip neaiškią (kartu ir realistinę, ir kuriančią fikcijas) mediją

Tai – metodinė mokomoji knyga apie įvairias audinio paviršiaus dekoravimo ir formavimo technikas ir jų taikymą šiuolaikinio vienetinio audinio kūrimui.

Vilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje)

Išeivijoje kūrusio dailininko ir architekto Petro Kiaulėno (1909-1955) egodokumentinio palikimo knyga. 

Kodėl „Žemės keleiviai“? Ir lietuvių jausenoje tas keleiviškumas, tas begalinis žmonių ėjimas žemės keliais ir vieškeliais giliai įspaustas. Petro Dirgėlos užmojis – kelių istorinių knygų žemės keleivių epas. Bega­lybės, bet ir ribos jausmas. Liūdesio formulė, nepriekaištingo kalbos tono – lyg vos nujaučiama ankstyvo Lietuvos rudens šviesa ant laukų ir kelių. Namo, namo, o vis benamiai, vieniši klajūnai, nepareinantys, nesugrįžtantys žemės keleiviai.

Dvarų kultūra: erdvės, istorija, architektūros paveldas  (Nr. 97) / Manor Culture: Spaces, History, Architectural Heritage (Vol 97)

Į dvarų tyrimų diskusinį lauką įsilieja naujos labai aktualios temos arba ne vieną dešimtmetį plėtotų temų probleminiai apibendrinimai. Autoriai vis drąsiau į vietos kultūrą žvelgia per platesnį visos Europos kontekstą, per jį pamato ir Lietuvos savitumus. 

Vilniaus dailės akademijos magistrai 2020

Šiuo leidiniu siekiama į T. Baginsko kūrybą pažvelgti ir plačiau, ir giliau, profesorių pristatant kaip dviejų Lietuvos epochų dizaino, sociokultūrinių procesų liudininką ir dalyvį.

Vilniaus dailės akademijos leidykloje šaltinių serijoje leidžiama knyga yra
nauja faksimilinė dviejų barokinių šaltinių publikacija su vertimu į lietuvių kalbą.

Daugelis straipsnių parengti to paties pavadinimo 2019 m. gegužės 16–17 d. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto surengtos mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu

 Pristatome Žemaičių krašto archeologų, istorikų, literatų, kalbininkų, meno ir kultūros istorikų bandymą aptarti istorijos ir kultūros faktus, įvykius, lėmusius ir lemiančius Žemaičių išskirtinumą ir savitumą. Ši knyga mus kviečia pažvelgti į žemaičių kultūros kūrėjų idealų viršūnės, į netekčių ir tragedijų, kurios yra išlikimo istorijoje, kainą.

Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas

Devintą kartą vykusios kūrybinės parametrinės architektūros dirbtuvės įgavo pastovų ritmą ir pobūdį, tapo matomos viešumoje, atrado stabilią vietą Vilniaus dailės akademijos (toliau – Akademija, VDA) studijų programose. Todėl atėjo laikas apibendrinti sukauptą patirtį ir pažvelgti į priekį.

Organised for the ninth time, the Parametric Architecture Creative Workshop has acquired a constant rhythm and character, become visible in the media, and found a well-defined place within the study programmes of the Vilnius Academy of Arts (VAA). Thus, now is the right time to summarize the experience gained and look at future prospects.

Ši knyga, sąlygiškai pavadinta „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“, sudarytojo mintyse atsirado dar 1996 metais, renkant medžiagą Žemaičių istorijai. Pirmiausia – tai gausi korespondencija, rankraščiai ir Lietuvoje beveik niekam nežinoma knyga „Žemaičių Kunigaikštystės statistika“, išspausdinta Prancūzijoje 1839 metais, ir gausi medžiaga 1830–1831 metų sukilimui Žemaičiuose tyrinėti, saugomi Lenkų bibliotekos Paryžiuje Rankraštyne bei Sedos parapijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniuje, taip pat Kunigaikščių Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje Rankraštyne ir Ikonografijos skyriuje.

Į šią antologiją atrinkta dailininkų sukurta ­poezija yra dėmesio vertas lietuvių kultūros reiškinys, vystęsis maždaug nuo XX a. 7-ojo ­dešimtmečio ir gyvas iki pat šių dienų, jau ­turintis savo istoriją ir hagiografiją.

Ši monografija apima ekologiškų baldų projektavimo ir gamybos principų sritį, tačiau kaip metodinė priemonė, tinka ir kitų pramonės šakų dizaineriams. Joje aprašyti bei iliustruoti ekologinio dizaino objektų – baldų ir kitų interjero elementų projektavimo būdai – apibrėžtos naujos ekologiškos konstrukcinės struktūros, kuriose nėra skirtingų rūšių medžiagų, kurių perdirbimui eikvojama kuo mažiau energijos bei kurios funkcionalios, ilgaamžės ir vizualiai estetiškos.

Šį leidinį sudaro pranešimai, skaityti seminare Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje? (2018 m. gruodžio 1 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius)

Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).

We invite you to traverse the imagination and knowledge of all the artists and researchers who contributed maps, diagrams, and texts to this atlas. Here, scientific and artistic modes of research interact with other practices: drawing, visualisation, mapping, mediation, and education.

OPEN HISTORY explores emerging practices aimed at exploring the World Wide Web as a space for popularising history.

Tyrimas skirtas vieno mikroregiono – Biržulio apyežerių – antropogeninės veiklos rekonstrukcijai per ilgą laikotarpį IX–II tūkst. pr. Kr.

Leidinio tomas Restauravimo laboratorija dedikuojamas Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-mečiui ir Paminklotvarkos katedros 20-mečiui.

Po Trakų Dievo Motinos karūna / Under the Crown of Our Lady of Trakai

Šis leidinys buvo sumanytas ne vien kaip Trakų Dievo Motinos paveikslo tyrinėjimų skelbimas, tačiau taip pat kaip besisiejančių su juo reiškinių, jo istorijos publikavimas ir viešinimas

Šio ne vienerius metus tyrinėto kapinyno medžiaga reikšmingai papildo archeologinių šaltinių bazę ir aktualizuoja šaltinių svarbą mūsų krašto proistorės tyrimuose, nes tyrinėtų pajūrio kapinynų medžiagos skelbimas sustojo peržengus XXI a. slenkstį.

Vadovėlis skirtas tiek architektūros studentams, tiek turintiems patirties urbanistams. Supažindinama su pamatinėmis ir pažangesnėmis erdvės sintaksės koncepcijomis, atliktais apskaičiavimais. Knyga gausiai iliustruota autoriaus tyrimų pavyzdžiais, ir jie gana sudėtingą medžiagą daro ­suprantamesnę, skatina pačius leistis į naują miesto pažinimo nuotykį, kad mūsų miestai taptų iš esmės efektyvesni ir darnesni.

Tekstų autoriai
Aleksandra Aleksandravičiūtė
Viktoras Liutkus
Ramutė Rachlevičiūtė

Kataloge pristatoma daugiau kaip 100 eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų, archyvų rinkinių.

Knyga sudaryta iš trumpų pasakojimų, mažųjų esė apie modernėjimo ir modernizacijos šimtmetį, kurį Lietuva išgy­veno kartu su kitomis Europos šalimis ir visuomenėmis.

Tai kruopščiai ištirta ir įdomiai parašyta Lietuvoje dirbusio fotografo biografija. Knygoje skaitytojas pamatys Korzono nusifotografuotų žmonių portretų galeriją, ankstyviausias Vilniaus nuotraukas, o su specialiais akiniais matys seniausius Lietuvos 3D vaizdus. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis.

Lietuvos bažnytinės dailės ir kultūros istorijoje Švč. Mergelės Marijos atvaizdas užima išskirtinę vietą. Vis dėlto esama daug meniniu ir istoriniu požiūriu vertingų, tačiau visiškai netyrinėtų ir net neužfiksuotų kūrinių. Skaitytojas supras, kad jo rankose laikoma knyga yra ne sausas skirtingų institucijų bendradarbiavimo „produktas“, bet įdomus, prasmingas, naujiems ieškojimams įkvepiantis kruopštaus darbo rezultatas.

Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje / Gardens: Traditions, Images and Symbols in Lithuanian Culture

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje, miesto parkai.

Monografijoje nagrinėjamos sovietinio laikotarpio kėdės, Lietuvos dizainerių sukurtos pagal specialius užsakymus, gamintos mažu kiekiu arba masinės gamybos, eksperimentinės. Keli kėdžių projektai peržengia tiriamo laikotarpio ribas, įsiterpia į dizaino lūžio laiką – atkurtos nepriklausomybės pradžią.

Šį dvigubą Acta Academiae Artium Vilnensis tomą įkvėpė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto ir Lietuvos dailės istorikų draugijos organizuota tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija.

Tikimasi, kad šis Acta Academiae Artium Vilnensis – periodinio mokslo leidinio – tomas Moteriškumo reprezentacijos ir dailė bus pravartus ne tik dailėtyros, kitų humanistikos sričių astovams, bet ir platesnei auditorijai. Tiems, kurie pasigenda vis dar ryškesnės moteriškumo reprezentacijos

Ši knyga apie architekto profesoriaus Vytauto Jurgio Dičiaus spalvingą asmenybę. V. J. Dičiaus kūrybos kraitį sudaro Bauhauzo dvasia alsuojantieji, neofunkcionalistiniai KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmai, modernios architektūros parduotuvė „Buitis“, visuomeninis centras „Girstupis“, naujieji garsieji „Tulpės“ ir „Orbitos“ interjerai Kaune, skulptūrą primenantis restoranas „Nendrė“ Trakuose, rekreacinės architektūros etalonas Mokslų akademijos poilsio namai „Pilkasis garnys“ Palangoje, elegantiškieji Sporto rūmai Alytuje ir kt. Knygoje atspindėta įvairiapusė Vytauto Jurgio Dičiaus kūryba, pedagoginė, visuomeninė veikla.

Ši knyga  - išsamus vadovas, skirtas tiems, kurie nori apie mūsų laikų meną kalbėti įtaigiai. Nepakeičiama studentams, meno profesionalams ir kitiems ambicingiems rašytojams!

Čia užklydęs tyrėjas ras aibę temų ir problemų, kurių šaknys siekia ne tik įvairių pakopų meno edukaciją, bet ir meno taikymą edukacijoje plačiąja prasme, taip pat kūrybinėse ir meninėse praktikose naudojamas pedagogines strategijas

Albume pateikiamos Mažeikių muziejaus nuotraukos, taip pat, publikuojamos fotografijos iš Merkelio Račkausko gimnazijos, asmeninių Mariaus Jankausko, Antano Žulpos kolekcijų ir Motuzų šeimos archyvo. Nuotraukos atsispindi kokie Mažeikiai buvo iki nepriklausomybės ir kuo jie tapo artėjant naujoms okupacijoms.

Leidinyje interpretuojama menininko Konstantino Bogdano, kadaise buvusio jaunesniuoju, vėliau viduriniu, dabar galėtų būti ir be prieraišų, kūryba.

Ferdynando Ruszczyco (1870–1936) meninę veiklą Vilniuje geriausiai apibūdina jo paties žodžiai, pasakyti 1919-aisiais, įkuriant Vilniaus mylėtojų draugiją: Civis vilnensis sum. Tai reiškia: Vilniaus pilietis esu. Ruszczyco pilietiškumas pasireiškė kaip siekis „kelti ir gražinti miestą“ ir geriausiai atsiskleidė realizuojant įvairius sumanymus: piešiant ar tapant miestą, kuriant knygų viršelius, dekoruojant spektaklius, rūpinantis paveldu, organizuojant renginius ar tiesiog kalbant ir rašant apie Vilnių – jo grožį, savitumą ir istoriją.

Regioninės enciklopedijos, skirtos Kupiškio kraštui, trečiasis tomas.

Written within a curatorial practice and post-doctoral fellowship, it opens up perspectives of artistic research for artists, curators, researchers in the social sciences and humanities, and wider audiences.

Praktinė knyga skirta animacijos kūrimui. Knygoje išdėstyti pagrindiniai kūrybos etapai, analizuojama autorinė animacija ir technologijos, jų taikymo subtilybės.

Monografijoje aptariamos meninio tyrimo atsiradimo prielaidos, apibrėžimo problema, santykis su menu ir mokslu, metodologijos ir kintančios tyrėjų ir kūrėjų tapatybės. Analizuojami meninio tyrimo pavyzdžiai doktorantūros programose Lietuvos šiuolaikiniame mene ir įvairiuose tarpsritiniuose tyrimuose.