The artist’s book-catalogue Portraits brings together the creative ideas Darius Žiūra has developed over the past two decades and reflects his multifaceted, multilayered relationship with the portrait genre. The publication features images from works such as Gustoniai, Portraits, Video Studio, Monument to Utopia, and Ukraine, among others, alongside texts by cultural researchers, curators, and writers Jurij Dobriakov, Agnė Narušytė, and Anders Kreuger, and a conversation between the artist and art critic Jogintė Bučinskaitė. 

Ši monografija-albumas skirta anksti iš gyvenimo išėjusiam išskirtinio talento tapytojui Jonui Jurcikui (1986–2020). Nors menininkas paliko nedaug kūrinių, jų kokybė, originalumas ir radikalumas daro šį palikimą išskirtinai reikšmingą. Menininko tapyba įkrauta energija, kurios neužteko jo paties gyvenimui.

Įtraukiantis komiksas apie garsųjį litvaką dailininką Chaimą Soutine – nuo vaikystės Vilniaus gubernijos paribyje iki šlovės Paryžiuje

Ši knyga – išsamus menininko Rimtauto Vincento Gibavičiaus (1935-1993) kūrybos apmąstymas. Ją parengė dailėtyrininkė Ieva Pleikienė (1971-2024). Tai jos gyvenimo opus magnum, šiam tyrimui ji skyrė daugybę laiko, tačiau knygos jau nebeišvydo... Monografijoje nagrinėjamas vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos grafikų Rimtauto Vincento Gibavičiaus gyvenimas, kūrybinė veikla ir socialinis bei kultūrinis kontekstas. Tyrimu siekiama nuosekliai atskleisti ne tik menininko biografiją, bet ir jo aplinkos, institucinių reikalavimų bei kūrybinių kompromisų sąveiką, leidžiančią geriau suprasti sovietmečio Lietuvos meninės kultūros sudėtingumą.

The Art–Labour Relationship in Contemporary Art (Vol. 118) / Meno ir darbo santykis šiuolaikiniame mene (Nr. 118)

https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/23

This issue of Acta Academiae Artium Vilnensis is dedicated to exploring the concept of the artistic labour in contemporary art. Its premise emerged from observing the transformations in this field over recent decades—changes that began with the fall of the Iron Curtain and the restoration of democratic systems in Central and Eastern Europe 

2026 metų VDA kalendorius, dedikuotas Vilniaus fakulteto Dizaino katedros, Dizaino studijų programos jubiliejui, iliustruotas
katedros absolventų, bakalaurų ir magistrų, kūriniais. Dauguma jų įvertinti Jaunojo dizainerio prizu.

Šiais metais minime garbingą jo 120 metų gimimo sukaktį. 1906 m. Barzduose (Šakių apskr.) gimęs ir Kauno meno mokykloje grafikos specialybę 1929 m. įgijęs dailininkas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje.

Between Ideology and Imagination: African Art in Eastern Europe during the Cold War (Vol. 117) / Tarp ideologijos ir vaizduotės: Afrikos menas Rytų Europoje Šaltojo karo laikotarpiu (Nr. 117)

aaav.vda.lt/journal/issue/view/aaav117

This issue brings together the work of twelve authors, whose papers engage with a wide range of questions, insights, and perspectives. Each contribution offers a unique approach to understanding the cultural, political and artistic intersections between Africa and the Central-Eastern Europe during the Cold War.

Ši monografija – tai pokalbiai apie tai, kas yra meninis tyrimas, koks yra jo episteminis statusas, ir kokios jo teisės bei pareigos mums jau žinomų mokslinio tyrimo strategijų apsuptyje.

Monografijoje susitelkiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos didžiojo etmono, Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus (~1570–1621) atvaizdus, jų ikonografiją ir istoriografiją arba vaizdines ir žodines reprezentacijas, jų pobūdį, tarpusavio sąveiką ir paskirtis. Knygą sudaro trys dalys.

Dvidešimtasis tomas yra skiriamas Žemaičių akademijos rektoriui profesoriui dr. Adomui Butrimui, kuris švenčia savo 70-ąjį jubiliejų. Tikimės, kad šiuo tomu Žemaitija dar labiau priarės prie mūsų. Leidinys, kaip įprasta mums, žemaičiams, nebūtų pasirodęs, jei ne bakstelėjimas iš pašonės.

Symbols, Rituals, and Identities in the Baltic Area: 7th–3rd mill. BC (Vol. 116) / Simboliai, ritualai ir tapatybės Baltijos regione: VII–III tūkstantmetis pr. Kr. (Nr. 116)

https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/aaav116

This issue of Acta Academiae Artium Vilnensis presents nine articles analysing various aspects of Stone Age research in the Baltic region. The articles discuss different material culture groups: rock, bone, antler, pottery, and amber. They deal with social, ritual, symbolic, and artistic issues, as well as the production processes of various artefacts. The geographic scope of the collection encompasses the territories of Estonia, Latvia, Lithuania, Finland, and Sweden.

No. 1 (2025): Edge of the Glacier

landing.vda.lt

A. Tamošaičio liaudies meno kolekcijos tyrimas įtraukia savo nepaprastai įdomia Lietuvos kultūros vertybių kolekcionavimo, populiarinimo leidiniuose ir parodose istorija, supažindina su to laikmečio istoriniu ir sociokultūriniu kontekstu, iškiliais kultūros ir visuomenės veikėjais, ženkliai prisidėjusiais prie lietuvių liaudies meno palikimo išsaugojimo ir sklaidos.

Skaitytojams pristatomi aptariamame regione atliktų naujausių tyrimų rezultatai – archeologinių, antropologinių, lingvistinių ir plačiąja prasme gamtamokslinių, ypač paleogenetinių.

Menininko knyga-albumas „Portretai“ apibendrina pastarųjų dviejų dešimtmečių Dariaus Žiūros kūrybines idėjas ir įvairialypį, daugiasluoksnį jo santykį su portretu. Knygoje publikuojami  kūrinių „Gustoniai“, „Portretai“, „Videostudija“, „Monumentas utopijai“, „Ukraina“ ir kt. vaizdai, taip pat kultūros tyrėjų, kuratorių, rašytojų Jurijaus Dobriakovo, Agnės Narušytės, Anderso Kreugerio tekstai ir  meno kritikės Jogintės Bučinskaitės pokalbis su menininku. Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Viktoro Liutkaus monografija pirmą kartą išsamiai pristato ryškiausią Lietuvos XX a. dailės avangardo atstovą ir jo kūrybinį palikimą: tapybą, piešinius, fotomontažus, tipografiką, dailininko tarptautinius ryšius, kelionių po Europą įspūdžius ir kt. 

Šis Žemaitijos praeities pažinimui svarbus kelionės dienoraštis, saugomas Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, iki šiol buvęs žinomas siauram istorikų ir menotyrininkų ratui, dabar pateikiamas Lietuvos skaitytojams, išverstas į lietuvių kalbą, su gausiais ir išsamiais komentarais, iliustruotas 19 a. pabaigos nuotraukomis, paveikslų reprodukcijomis ir žemėlapiais.

Knygoje atskleidžiama Lietuvos koklių gamintojų istorijos raida ir apibūdinama koklių ženklinimą reglamentavusi tvarka, įvardijama, kurių vietinių ir įvežtinių koklių gamintojų produkciją naudojo XIX–XX a. 7 deš. mūsų šalies gyventojai.

Ši knyga yra apie kultūros kūrėjų įsitraukimą į protesto politiką ir ginčytinus klausimus XXI a. Lietuvoje. Jos ašis – trys urbanistiniai judėjimai: už „Lietuvos“ kino teatrą (2005–2011), prieš Reformatų skvero rekonstrukcijos projektą (2018–2019) Vilniuje ir prieš Nemuno krantinės gatvės projektą (nuo 2019 m.) Kaune

Perspective and Essaystic Form in Nonfiction Film and Art (Vol 115) / Perspektyva ir eseistinė forma nevaidybiniame kine ir mene (Nr. 115)

https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/aaav115

The authors of this issue, titled Perspective and Essayistic Form in Nonfction Film and Art – scholars and artist-researchers – examine complex political, ecological, cultural, ethnic, gender, and collective memory issues in the works of selected flmmakers. Tey reveal how the personal perspective and essay form foster an inclusive intellectual dialogue with the audience, helping to bridge the longstanding divide between “knowledge/reason” and “emotions” in Western culture and art

Albume matysite daugiau kaip 1000 kalvių dirbintų paminklinių kryžių iš viso Žemaitijos regiono miestų, miestelių ir kaimų kapinių, iš dalelės Mažosios Lietuvos vietovių. Nuotraukų ir piešinių lobyne atsiveria mūsų tautos kultūros klodai, tačiau šimtamečių kalvių kryžių yra išlikusių tik vienetai ar po kelias dešimtis miestuose, o mažuose miesteliuose, kaimuose, kur bendruomenės dar gyvai saugo senolių atminimą, jų galima rasti šiek tiek daugiau. Albumas skiriamas visiems, kas nori pažinti geležinė kryždirbystę, paplitusią prieš šimtmetį Žemaitijoje.

Monografija skirta aplink Biržulio ežerą (Telšių r. sav.) ir kitose Žemaičių aukštumos tyrinėtose priešistorės gyvenvietėse surastiems titnago ir keramikos dirbiniams. Knygoje aprašytos akmens ir bronzos amžių gyvenvietės iš Biržulio ir Lūksto apyežerių, taip pat Varduvos upės baseino.

Monografija skirta Vladislovo Daujoto (1921–2009) – ilgamečio Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros profesoriaus, tekstilės menininko ir dizainerio gyvenimui bei kūrybos palikimui. Knygoje apžvelgiama V. Daujoto biografija ir įvairiapusė meninė veikla: audinių dizainas, unikalioji tekstilė ir pedagoginis darbas.

Leidinyje apibendrinami dvidešimt metų autorių kūrybinio dueto plėtojami mados dizaino eksperimentai ir pristatomos inovatyvių kūrybos metodų galimybės tekstilės ir mados dizaine. Gausiai meniškomis fotografijomis iliustruotame leidinyje pristatoma trylika mados dizaino projektų, menininkių ir mokslininkių straipsniai.

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia: archeologiniai, istoriniai, menotyriniai ir polichrominiai tyrimai (Nr. 114) / The Church of the Blessed Virgin Mary of Consolation in Vilnius: Archaeological, Historical, Art Historical and Polychromy Research (Vol 114).

https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/aaav114

Šioje mokslinių straipsnių rinktinėje sugulė konferencijoje skaityta medžiaga, susieta su ilga šio architektūrinio ansamblio istorija, čia veikusiais asmenimis, vienuoliais, tikinčiaisiais, ansamblio šeimininkais, dailininkais, architektais, kūrėjais ir kitais. Tai vieta, kurioje vyko savitas kasdienis ir šventinis vienuolijos gyvenimas, traukęs bendruomenę, ir kur ramybę rasdavo labai plati Vilniaus miesto visuomenės dalis. Leidinyje publikuojami tyrimai, vienu ar kitu aspektu susiję su Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir šią vietą prižiūrėjusia vienuolių bendruomene

Šis leidinys, pradėtas rengti prieš septynerius metus dr. Viktoro Liutkaus ir dr. Eglės Ulčickaitės interviu su buvusiais katedros vedėjais ir prof. Aušros Vaitkūnienės straipsnio apie Kauno fakulteto Tapybos studiją pagrindu, papildytas Tapybos ir piešimo katedros, įkurtos Vilniaus universitete prieš 225-erius metus, istorinio kelio diagrama su visų katedroj dirbusių ir dabar Vilniaus fakulteto Tapybos katedroje ir Kauno fakulteto Tapybos studijoje dirbančių bei visų besimokiusių ir baigusių tapybą pavardėmis.

Amžiaus samprata ir raiška kultūroje (Nr. 113) / The Concept of Age and Its Expression in Culture (Vol 113)

https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/aaav113

113-asis Acta Academiae Artium Vilnensis numeris skirtas amžiaus temai. Straipsniuose amžiaus samprata išskleidžiama plačiai: siejant su žmogaus gyvenimo fazėmis – vaikyste, jaunyste, branda ir senatve, su atitin-kamu laiku gyvenusiomis bendruomenėmis – kartomis, apmąstoma kaip pačios gamtos ir kultūros kaitos rodiklis ar istoriškai fiksuojamas planetos gyvavimo etapas nuo priešistorinės katastrofos iki antropoceno, nuo kon-kretaus istorinio laikotarpio iki amžinybės

Knyga skirta dizaineriams, programuotojams, svetainių kūrėjams, projektų vadovams, rinkodaros specialistams ir visiems, norintiems susipažinti su pagrindiniais tinkamumo ir naudotojų patyrimų dizaino (angl. user experience design) principais, bet neturintiems nei laiko, nei noro sudėtingoms ir ilgoms knygoms.

Daugiasluoksnis, gausiai iliustruotas leidinys apie Rytų šalių kostiumus.

Konferencija tapo pagrindiniu atspirties tašku naujoms įžvalgoms ir moksliniams straipsniams atsirasti. Nuo Kauno meno mokyklos įkūrimo čia puoselėti dailės edukacijos procesai, jų įkvėpta meninė tradicija Lietuvoje išgyveno daugybę virsmų, kuriuos lėmė įvairialypiai XX a. lūžiai

Ši knyga buvo sumanyta kaip siekis pakelti VDA Architektūros katedros absolventų kelių kartų̃ architektų prisiminimų skraistę. Esu labai dėkingas Prof. Algimantui Mačiuliui (aktyviam aprašomo laikotarpio architektūrinio gyvenimo dalyviui ir stebėtojui), kad ėmėsi sunkaus ir rizikingo darbo – priversti architektus rašyti – ir apibendrinusio jų prisiminimus šioje knygoje.

Knyga analizuoja nestabilius ryšius tarp meninės artikuliacijos, meno sistemų ir kultūros darbuotojų vaidmenų Artimosios dabarties automatizacijos, dezinformacijos ir postrobotinės estetikos kontekste.

Ši knyga apie piešimą ir piešėjus šimtmetį skaičiuojančioje Kauno meno mokykloje, duoklė specialistams ir entuziastams, kurių dėka kokybiško meninio piešimo tradicija Kaune gyvuoja iki šių dienų.

„Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera.

Šis dvigubas Acta Academiae Artium Vilnensis numeris ypatingas – jame skelbiami temiškai, problemiškai ir metodologiškai įvairūs straipsniai – tai kolegų, draugų ir mokinių dovana ir padėka Profesorei Aleksandrai Alek­sandravičiūtei 70 metų jubiliejaus proga. Vedini susižavėjimo Profesorės asmenybe ir darbais rengėme straipsnius, kurie atspindi, tęsia, plėtoja, pil­do Jos daugiaplanius tyrimus bei atliepia plačius mokslinius ir kultūrinius interesus

Knygoje analizuojama, kaip konstrukcijų ir architektūros formų darnoje atsiranda stilius, apibūdinami architektūros kompozicijos ypatumai (vientisumas, ritmas, proporcijos, mastelis, spalva, simboliai ir kt.), taip pat aptariami dailės kūriniai architektūroje.

In this Acta Academiae Artium Vilnensis (AAAV) issue some of the articles are written by scholars and some by artist-researchers from all around the world. As you will see, this collection contains intriguing and thought-provoking articles representing different perspectives on the arts, sciences, research, and many other artistic research-related aspects. Have a pleasant journey through the bogs and valleys of artistic research, populated by artists, scholars, curators, humanists, practitioners, academics, scientists, and other (not so) rare species.

Pokalbiai prie Vilnelės apie meną ir mokslą

Albume-monografijoje pristatomas dailininkės meninės raiškos savitumas, jos kūrybos raida ir kaita bei kontekstas, kuriame brendo meninis stilius.

Vilius Naujikas (1940–2022) neabejotinai laikytinas Lietuvos fotografijos klasiku. Jis buvo vienas iš Kauno fotoklubo kūrėjų, vienas pirmųjų pokario metais pradėjo fotografuoti aktus, dokumentavo niokojamo paveldo objektus, pasižymėjo kaip turistinės fotografijos meistras. „Mano gentis“ - pirmoji didesnė V. Naujiko palikimo publikacija.

The Conservation Department of the Vilnius Art Academy organized the international conference “Art and Architecture Conservation Training in Europe: Relevant Experiences and Mastering Conservation Methods” on April 22–23, 2021

Leidinyje pristatomas spalvingas, bet menkai pažįstamas tarpukario Vilniaus dailės segmentas, kurio skirtingų kartų, tautybių, įvairių socialinių sluoksnių Vilniuje kūrusių moterų ir merginų meninės veiklos rezultatai traktuojami kaip vaizdingi tų dvidešimties metų liudininkai.

Tikimės, kad šio leidinio autorių kolektyvinė refleksija pagilins dailėtyros savižiną, leis užčiuopti įvykusias ir tebevykstančias slinktis ir transformacijas, galų gale paskatins pastebėti, kaip keičiasi pasakojimai apie meną

Zenonui Varnauskui (1923–2010) teko gyventi ir kurti trijose epochose - prieškaryje laisvoje, sovietinėje ir vėl nepriklausomoje Lietuvoje. Jo kūryboje - tapyboje, grafikoje ir tekstilės darbuose - susipynę Kauno meno mokyklos tradicijos, sovietmečio primestys, bet taip pat ryškus prigimtinis, spontaniškas menininko kūrybingumas, buvęs nepavaldus jokioms aplinkybėms.

Šis žurnalo Acta Academiae Artium Vilnensis numeris skirtas intriguojančiai ir daugialypei temai – vizijų, legendų, sapnų ir fantazijų atspindžiams mene

This publication presents a comprehensive discussion of the artist’s biography and work, highlighting his connections with Saint Petersburg’s Mir iskusstva and Poland’s Sztuka societies, and describes his travels around Western Europe and his ‘golden age’ of painting at the Bogdanov Estate. The book accentuates the artist’s special bond with Vilnius, which for him was more than just a city, rather, an entire country, whose citizen he proclaimed to be. 

Knygą sudaro pagrindinė dalis, straipsnis bei du priedai. Pagrindinėje dalyje „Nuo „Rūdės“ iki „Ventos““ apibendrinta kraštotyros darbuose, kuriuos sudarė I. Rudzinskienė, D. Balčiūnas ir kiti, užfiksuota įmonės istorija. Jos veikla suskirstyta laikotarpiais, nurodyti pagrindiniai faktai, paminėti jai vadovavę ir prie jos plėtros prisidėję asmenys. Siekiant visapusiškai išgvildenti įmonės veiklą, aprašytas ir kultūrinis ventiečių gyvenimas, saviveiklos kolektyvai, kiti laisvalaikio užsiėmimai, padėję suburti darbuotojus. Straipsnyje „Lietuvos baldų pramonės ir dizaino aspektai: „Ventos“ kraštotyros darbų duomenys“ išnagrinėti įvairūs pramonės plėtotės Lietuvoje ir pramoninio baldų dizaino klausimai. Pirmame priede, pasitelkus kraštotyros darbuose esančius duomenis, pateikta chronologinė „Ventoje“ gamintų kėdžių diagrama. Ji papildyta vizualia medžiaga – kėdžių nuotraukomis, brėžiniais, iliustracijomis iš informacinių leidinių. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš „Ventos LT“ archyve saugomų kraštotyros darbų.

Šis leidinys - tai atkurtas 1984 m. Kaune vykusios Respublikinės taikomosios grafikos parodos katalogas. Kataloge pristatoma 100 lietuvių autorių, išvysite per 300 iliustracijų, grafinio dizaino pavyzdžių.

Knyga nušviečia sudėtingą, prieštaringą kūrėjo situaciją sovietmečiu, pastangas neiškristi iš viešojo meno lauko ir kartu išlaikyti distanciją. Surgailio kūrybos istorija yra prisitaikymo, nesusitaikymo, oficialaus įvertinimo, ignoravimo tylos ir išsilaisvinimo istorija.

The volume traces the connections not only between the different geographical and problematic contexts, but also between the researchers from Uruguay/Slovakia, Poland/Argentina, Lithuania/USA, USA/Denmark, Germany/USA, Poland and Lithuania

Knygoje autorė pristato savo straipsnių rinkinį, kuruotas parodas, pilną bibliografiją.

Įvairaus pobūdžio keraminių dirbinių grupėms apibūdinti yra vartojami skirtingi terminai, tokie kaip „dekoratyvinė keramika“, „dailioji keramika“, „liaudies keramika“, „buitinė keramika“, „statybinė keramika“, „techninė keramika“, „pramoninė keramika“ ir kt. 

Priedas: pataisymai ir papildymai

Knygoje filosofas Juha Varto glaustai aptaria pagrindinius meninio tyrimo aspektus, mitus ir su juo susijusias problemas: kuo jis skiriasi nuo meninės praktikos bei mokslinio tyrimo ir kam apskritai jo reikia.

2021 m. Vilniuje, Kaune ir Panėvėžyje vykusių “9 dešimt keramikai” parodų
katalogas pristato keramikos raidą šiuolaikinės dailės srityje.

The book chapters describe and make sense of the process of city/industry disentanglements since the beginning of the decommissioning of the Ignalina Nuclear Power Plant, Visaginas core enterprise. The main spatial site that framed our work on Visaginas knowledge infrastructures relevant in 2015-2020 is the town’s public library as potentially a strategic institution and facility in the process of the disconnection between the INPP and the town.

Vadovėlio tikslas – pasitelkus Lietuvos ir užsienio istorinių ir šiuolaikinių utopijų pavyzdžius, atskleisti įvairialypių kontekstų sąsajas su architektūra, parodyti jų įtaką utopinių projektų raidai ir jų pavidalams. Sąveika nagrinėjama, aprašant utopijas, projektus ir jų tipus; erdvės ir laiko kategorijas kultūroje ir architektūroje; politinius, religinius ir techninius dalykus tyrinėjančias teorijas.

Šiame gausiai iliustruotame leidinyje supažindinama su dailininko biografija, apžvelgiamas jo pedagoginis darbas, aptariama visų grafikos rūšių kūryba, pateikiamas kūrinių katalogas ir bibliografija.

Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baruose“

Šio numerio tema – fotografija, bet ne jos meno tradicija ar naujovės. XX a. 8-ajame dešimtmetyje muziejams pagaliau pripažinus fotografiją menu, menininkai ją atrado kaip neaiškią (kartu ir realistinę, ir kuriančią fikcijas) mediją

Šis dvikalbis atlasas – tai kelionė po žemėlapiuose, diagramose ir tekstuose išklotą kūrėjų ir tyrėjų vaizduotę bei žinias. Mokslinis ir meninis tyrimai čia sąveikauja su kitomis, nebūtinai akademinėmis, praktikomis: piešimo, vizualizavimo, žymėjimo, tarpininkavimo, mokymo(si).

We invite you to traverse the imagination and knowledge of all the artists and researchers who contributed maps, diagrams, and texts to this atlas. Here, scientific and artistic modes of research interact with other practices: drawing, visualisation, mapping, mediation, and education.