Straipsnių rinkinyje pristatomi tiek jaunų mokslininkų, tiek pagarsėjusių tyrinėtojų darbai, kuriuose Lietuvos ir užsienio dailė analizuojama teoriniais, istoriniais ir paveldosaugos aspektais. Gvildenamos formų sklaidos ir akultūracijos, patologijos ir meno, vizualinės semiotikos ir kitos vizualinės kultūros problemos. XX a. pirmos pusės Lietuvos dailės istorijos tyrinėjimai koncentruojasi ties Vytauto Kairiūkščio, Liudviko Strolio, Stasio Ušinsko bei kitų iškilių asmenybių kūryba. Taip pat plačiai aptartos XX a. antros pusės ir nūdienos dailės aktualijos, meno vertybių išsaugojimo klausimai.
Vilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje)
Čia užklydęs tyrėjas ras aibę temų ir problemų, kurių šaknys siekia ne tik įvairių pakopų meno edukaciją, bet ir meno taikymą edukacijoje plačiąja prasme, taip pat kūrybinėse ir meninėse praktikose naudojamas pedagogines strategijas