Šis straipsnių rinkinys yra pirmasis bandymas Lietuvos moksliniame diskurse panagrinėti meninį tyrimą tiek iš mokslininkų, tiek iš menininkų-tyrėjų pozicijų. Jau klasikine tapusi Londono Karališkojo meno koledžo (RCA) profesoriaus Christopherio Fraylingo tipologija, sukurta 1992 metais, apibrėžė meno ir tyrimo santykį taip:
a) Tyrimas apie meną (tai dažniausiai menotyrininkai ir filosofai, tyrinėjantys meną);
b) Tyrimas menui (tai dažniausiai menininkų vykdomi praktiniai tyrimai tam, kad sukurtų meno kūrinį (pvz. betono savybių tyrinėjimas);
c) Tyrimas per meną (tai menininkų tyrėjų vykdomas tyrimas atliekant praktinę kūrybą ir per ją sukuriant naujas žinias ir patirtis).
Šiame leidinyje sukomplektuoti tekstai atspindi pirmąjį ir trečiąjį santykio tipą. Pirmojoje dalyje mokslininkai atlieka tyrimą apie meninį tyrimą ir nagrinėja jį iš savo pozicijų. Antrojoje dalyje pateikiami bendradarbiavimai tarp menininkų ir mokslininkų. Trečioji dalis, kurioje yra publikuojami menininkų tekstai, yra labiausiai neįprasta moksliniame diskurse, nes visi tekstai yra parašyti meno doktorantų. Jie atskleidžia menininkų-tyrėjų tekstų įvairovę.
This collection of articles is the first attempt to discuss artistic research in the Lithuanian context from the viewpoint of both scholars and artists. The classical typology from 1992 by Christopher Frayling, a professor in the Royal College of Art London, defined the relation between art and research as follows:
a) Research on art (mostly made by art historians and philosophers researching art);
b) Research for art (mainly practical research made by artists in order to produce an artwork, e.g. research on the characteristics of concrete or photographic technologies);
c) Research through art (made by artists-researchers within their creative practice that produces new knowledge and experiences).
Essays in this publication represent the first and the third types of relationship. In the first chapter scholars approach artistic research from various standpoints. The second chapter embraces collaborations between artists and scholars. The third chapter consisting of essays by artists and designers (doctoral candidates in arts) seems to be the most unusual in the academic discourse. It reveals a large variety of texts by artist researchers.
The Art–Labour Relationship in Contemporary Art (Vol. 118) / Meno ir darbo santykis šiuolaikiniame mene (Nr. 118)
https://aaav.vda.lt/journal/issue/view/23
This issue of Acta Academiae Artium Vilnensis is dedicated to exploring the concept of the artistic labour in contemporary art. Its premise emerged from observing the transformations in this field over recent decades—changes that began with the fall of the Iron Curtain and the restoration of democratic systems in Central and Eastern Europe
The volume traces the connections not only between the different geographical and problematic contexts, but also between the researchers from Uruguay/Slovakia, Poland/Argentina, Lithuania/USA, USA/Denmark, Germany/USA, Poland and Lithuania
