Tarpukario Vilnius: dailės ir architektūros pavidalai 1919–1939 metais (Nr. 98) / Interwar Vilnius (1919–1939): Shapes of Art and Architecture (Vol 98)

Vilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje). Vilnietiško modernizmo tema skatina paanalizuoti 1919–1939 m. Vilniaus ir Vilniaus krašto dailę bei architektūrą kaip bendrą Europos modernizmo istorijos dalį, kartu išryškinti savitus vietos kultūros modernizacijos bruožus.

Šiame Acta Academiae Artium Vilnensis tome publikuojami įvairių sričių (dailės istorijos ir teorijos, architektūros, paveldo) specialistų tyrinėjimai, kuriuose siekiama atsakyti į klausimus: ar buvo (koks buvo) vilnietiškas modernizmas? kokios jo sąsajos su vietos tradicija ir paveldu? kokios priežastys galėjo lemti vilnietiško modernizmo (ne)susiklostymą? koks buvo valstybės institucijų ar pavienių asmenų vaidmuo formuojant dailės, architektūros ir paveldosaugos procesus?

Lietuvos ir Lenkijos tyrėjų bendromis pastangomis atveriamos naujos tarpukario Vilniaus dailės ir architektūros istorijos atodangos parodo, kaip dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių darbai tampa miesto ir miestiečių gyvenimo kultūrine savastimi, politinių realijų artefaktais ar iškalbingais vizualiniais dokumentais.

-----------------------------------------------------------------------------------

In recent years, there has been a growing interest in the art of the Interwar period in Vilnius, and this trend can now be observed not only in Lithuania but in the neighbouring countries as well (primarily Poland). The topicality of Vilnius modernism motivates us to consider its Interwar period art and architecture as belonging to the history of European modernism as a whole.

This issue of Acta Academiae Artium Vilnensis introduces a col lection of papers by researchers from a wide range of areas (including art history, art theory, architecture, and heritage studies). Their research re volves around just as wide a range of questions: Was there such a thing as Vilnius modernism, and what were its traits? What was its relation to local traditions and heritage? What brought it into existence (if it was there in the first place)? What roles did the state institutions and individuals play in art, architecture, and heritage?

The joint efforts of Lithuanian and Polish researchers have opened new vistas of historical research into the art and architecture of Interwar Vilnius. They show us how the efforts of artists, architects, restorers, and conservationists were reflected in the cultural identity of the city and its citizens, the political artefacts, and other telling visual documents.

Pratarmė / Foreword


DAILĖ IR ASMENYBĖS
ART AND ITS PERSONALITIES

16       Iwona Luba
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.22

Sources and Contexts of Modernism in the Art of Vilnius in the Interwar Period

Modernizmo šaltiniai ir kontekstai Vilniaus tarpukario dailėje
 

33       Katarzyna Kulpińska
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.23

Gracjan Achrem-Achremowicz: Vilnius Print-Maker, Graphic Designer, Bibliophile and Publisher

Gracjanas Achremas-Achremowiczius: Vilniaus grafikas, dizaineris, bibliofilas ir leidėjas
 

52       Małgorzata Geron
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.24

Dialogue of Modernity and Tradition in the Landscapes by Bronisław Jamontt from the Interwar Period

Dialogas tarp modernybės ir tradicijos Bronisławo Jamontto tarpukario peizažuose
 

77       Swietłana Czerwonnaja
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.25

Henryk Kuna and Tymon Niesiołowski – New Trends in the Artistic Culture of Vilnius in the 1930s

Henrykas Kuna ir Tymonas Niesiołowskis: naujos kryptys XX a. 4 deš. Vilniaus mene
 

101       Algė Andriulytė
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.26

Moterys dailininkės tarpukario Vilniuje

Women Artists in Interwar Vilnius

 

ARCHITEKTŪRA, PAVELDAS IR TAIKOMOJI DAILĖ
ARCHITECTURE, HERITAGE, AND APPLIED ARTS

140       Sebastian Wicher
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.27

The Architectural Legacy of Stanisław Bukowski in Vilnius – a Contribution to Further Research

Architektūrinis Stanisławo Bukowskio palikimas Vilniuje – indėlis į tolesnius tyrimus
 

180       Rasa Butvilaitė
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.28

Tarpukario Vilniaus visuomeniniai pastatai: institucijų, funkcijų ir architektūros įvairovė

Public Buildings in Interwar Vilnius: The Diversity of Institutions, Functions and Architecture
 

212       Edita Povilaitytė-Leliugienė
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.29

Architectural Heritage Investigation in Interwar Vilnius: Problems and Methods

Tarpukario Vilniaus architektūrinio palikimo tyrimai: problemos ir metodai
 

262       Anna Kostrzyńska-Miłosz
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.30

Exhibition of Arts and Crafts in Vilnius 1924: Tradition or Modernity?

1924 m. Vilniaus meno ir amatų paroda: tradicija ar modernumas?
 

279       Aistė Dičkalnytė
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.31

Modernėjanti tarpukario Vilniaus baldininkystė: baldų dizainas ir kūrėjai

The Modernisation of Furniture Making in Interwar Vilnius: Furniture and Its Designers

 

TARP TEATRO, KARO IR NAUJAUSIŲJŲ LAIKŲ
BETWEEN THEATRE, WAR, AND THE MODERN TIMES

308       Helmutas Šabasevičius
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.32

Adomo Mickevičiaus Vėlinės XX a. pirmos pusės Vilniaus teatre

Adam Mickiewicz‘s Forefather‘s Eve in the Theatres of Vilnius During the First Half of the 20th Century
 

326       Giedrė Jankevičiūtė
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.33

Dark Times: Art and Artists of Vilnius in 1939–1941

Negeri laikai: Vilniaus dailė ir dailininkai 1939–1941 m.
 

362       Jerzy Malinowski
DOI: https://doi.org/10.37522/aaav.98.2020.34

Polish Research on the Vilnius Artistic Community 1919–1939

Vilniaus 1919–1939 m. meninės aplinkos tyrinėjimai Lenkijoje